Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Žalgirio mūšio kuopos kariūnams penktadienis, kovo 8 d., buvo kitoks nei įprasta. Pasveikinę merginas Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga, po iškilmingo Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo pirmakursiai susikrovė kuprines ir iškeliavo į ekskursiją po Vilniaus kraštą link valstybės sienos su Baltarusijos Respublika.

 

Išvykai vadovavo Kariūnų bataliono I kuopos vadas kpt. Linas Pažėra ir Akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentas dr. Manvydas Vitkūnas.

 

Pirmasis mūsų sustojimas buvo Medininkų žudynių vietoje. Kariūnai išklausė pasakojimą apie tragiško 1991-ųjų liepos 31-osios ankstyvo ryto įvykius, kai Sovietų Sąjungos milicijos specialiojo dalinio OMON smogikai užpuolė šį postą ir sušaudė Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus. Žuvusiųjų atminimą pagerbėme tylos minute, o vėliau apžiūrėjome vagonėlį, kuriame okupantai surengė šiurpią egzekuciją.

 

Po to nuvykome prie Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija. Ten mus pasitiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadas plk. ltn. Giedrius Krilavičius. Jis papasakojo apie valstybės sienos apsaugos sistemą, kai kuriuos taktikos elementus, naudojamas technines apsaugos priemones. Pažintį su pasieniečių tarnyba tęsėmė Padvarionių užkardoje. Čia pamatėme, kokią ekipuotę ir ginklus naudoja pasieniečiai.

 

Iš užkardos pasukome į Medininkų pilį, iškilusią dar viduramžiais. Gidai mums papasakojo pilies istoriją ir apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybą viduramžiais. Apžiūrėjome didįjį bokštą, kurio penkiuose aukštuose išdėstyta turtinga muziejaus ekspozicija.

 

Iš pilies nuvykome prie aukščiausios Lietuvoje Aukštojo kalvos, kurios aukštis siekia 293,84 m virš jūros lygio, kopėme į apžvalgos bokštą.

 

Paskutinis kelionės punktas buvo Šalčininkų rajone, netoli Turgelių miestelio, esančios Merkinės dvaro liekanos. XVIII a. pabaigoje čia kurį laiką gyvavo unikali Paulavos (kitaip – Pavlovo) respublika, įkurta dvaro savininko Povilo Ksavero Bžostovskio. Ši „mikrovalstybė“ buvo drąsus socialinis ir ekonominis eksperimentas. Valstiečiai čia gyveno daug laisviau nei kituose to meto Lietuvos dvaruose, turėjo savivaldą, buvo rūpinamasi pažangiu ūkininkavimu, patogesne gyventojų buitimi, švietimu, medicininėmis paslaugomis. Paulavos respublika turėjo savo kariuomenę (kuopos dydžio), kuri 1794 m. dalyvavo Kosciuškos sukilime ir kovėsi su Rusijos kariuomene.

 

Ekskursija praturtino kariūnų žinias apie šį Pietryčių Lietuvos regioną, jo istoriją, taip pat leido geriau susipažinti su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, o karo atveju dalyvautų ginkluotoje šalies gynyboje.

 

Krn. Vytautė Kupčiūnaitė

 

Krn. Vytautės Kupčiūnaitės ir doc. dr. Manvydo Vitkūno nuotraukos

 

Medininku memoriale pagerbtas 1991 m. liepos 31 d. klastingai nužudytų Lietuvos pareigūnų atminimas

 

Kariūnai apžiūrėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, buvo supažindinti su sienos apsaugos organizavimo sistema

 

Padvarionių užkardoje kariūnai supažindinti su pasieniečių naudojama ginkluote, technika, specialiosiomis priemonėmis 

 

Medininku pilyje kariūnai susipažino su viduramžių Lietuvos karyba

 

 

Žalgirio kuopos kariūnų grupė Medininkų pilies kieme ir bokšte

 

Paulavos (Pavlovo) respublikos gyvavimą menantys Merkinės dvaro griuvėsiai